Į vyno statinę ikrito pelė. Pro šali bėga katinas.
– Katinėli, gražuolėli, būk geras, ištrauk mane iš čia! – maldauja pelė.
– Jei ištrauksiu, tai ir suėsiu… – apsilaižydamas pasakė katinas.
– Kas tau iš to? – Sutinku! Ėsk! Nenoriu paskęsti statinėje ir mirti negarbinga mirtimi.
Katinas ištraukė nelaimingąją. Pelė tik vir vir vir it jau urvelyje. Katinas pradeda gėdinti:
– O ką tu esi pažadėjusi?
– Katinėli, niekada netikėk isgėrusiomis damomis! – pamokė pelė.
Pakelsime taures už tai, kad ir išgėrusios damos ne visada tikėtų katinėliais.