Ir gerai, kad eini, kad veržiesi, svajoji,
Kad šypsaisi linksmai, arba tyliai verki.
Ir gerai, kad sava širdimi išmatuoji,
Laimę, džiaugsmą, kančias, net viltis ateity.

Juk žinai-nebegrįš atgalios kas praeina,
Negali nei sustot, nei palaukt negali.
Gal gerai, jog atrodo, kad metai praeina,
O gyvenimas lieka dar vis ateity…