Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mus darželyje baltieji jazminai!
Tiesa tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.

Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė brestantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad mama būdavai linksma.

Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.

Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk.
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiurėk, nebeliūdėk.

Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.

Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliudėk Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk!