Lai kyla paukščiai lig dangaus,
Kur saulės ir mėnulio rytas,
Kur niekas laimės neapgaus,
Vienatvės iš namų išvytas.

Beprasmės dienos lai išnyks,
Išblės jaunatviškas siautimas.
Bet atminimuos liks širdis
Laukiniam ilgesy parimus.

Kas remiasi į meilės dvasią —
Šeimos tvirtumo laimę tęsia.