Nemunėlio delnuose išplukdykite saulę
Į šviesos ir dorybės paslaptingą pasaulį:
Prisikirskite medžių, padarykite plaustą;
Debesėlį išgręžę, paprašykite griausmo.

Kad dundėtų pakrantės, kad aidėtų gimtinė,
Kai abu už parankės eisit šeimai užgimę;
Atsigerkite saulės iš rasos rytmetinės
Ir svajonių pasauliu lai pulsuoja krūtinė…

Už šeimyninę laimę — tarsi vilkas už vilką!
Už neliečiamą meilę — kad vaikai nenuviltų!