Linkime, kad žingsniai pirmi nebūtų alsūs
Ir kliūties nepabūgtumėt pirmos.
Kad akys, rankos žodžiai, balsas
Kasdien ieškotų džiaugsmo, šilumos.

Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis.
Gyvenimą mylėdami mokėkit
Dalytis juo kai reikia su kitais.

Pagirdykit medžius, kai šauks iš karščio
Ir jūra atpažinkite atlase.
Mokėkit linksmintis ir džiaugtis garsiai
Liūdėt ir verkti – tyliai paslapčia.

Mokėkit gimti kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus.
Tegul pro šalį dienos neprabunda,
Tegul jos ilgesnės būna už metus…