Kaip pavasario dangaus žvaigždelė
Išnyksta auštant rytui virš namų,
Taip Jūs išeisit, pasirinkę kelią,
Palikę židinį brangių Tėvų.

Su meile palydėsime nuo slenksčio,
Įdėję kraičiui savo šilumos.
Tegu dvasia namų ugnelės vaikšto
Ir kursto židinį jaunos šeimos.

Gyvenimo prasmės ieškokit dviese
Tyruos pasitikėjimo skliautuos.
Jei savo šeimą amžinai mylėsit,
Tai Dievas laimę Jums abiems aukos.

Nuo Tėvų slenksčio pakylėti
Išeinate karštai mylėti!