Pabūkim greta, kaip medžiai
Supynę rankas, kaip šakas.
Viršunėm bežvelgiantys šiandien,
Naktim į šviesiąsias žvaigždes.

Pabūkim arti, kaip laivai du
Prieš plaukiant į jūrą neramią,
Du žmonės, maži du taškeliai
Didžiąjam būties okeane.

Pabūkime lemčiai dėkingi
Už šitą akimirką šviesią.
Pabūkim, kol lemta mums būti
Pabūkim, kol gera mums dviese.