Jūs gimėt kartu ir kartu būsit visada.
Jūs būsit kartu, kai balti mirties sparnai išblaškys jūsų dienas.
Taip, jūs būsit kartu netgi nebylioj Dievo atminty.
Tačiau tegu lieka ir erdvės tarp jūsų,
Ir tegu tenai šoka dangaus vėjai.

Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskit pančiais:
Geriau tebūna jinai jūra, skalaujanti jūsų sielų krantus.
Pripilkit vienas kitam taures, bet negerkit iš vienos.
Atlaužkit viens kitam savo duonos, bet nekąskit tos pačios riekės.
Dainuokit ir šokit kartu ir džiaukitės, bet tegu kiekvienas lieka ir atskiras,
Kaip po vieną yra ir liutnės stygos, nors virpa ta pačia muzika.

(Ištrauka iš knygos „Pranašas”)