Ar jauti? Pro ūkanotą miglą liejasi rytmečio žara… Rausva palete dažo medžius ir žolę, nuo kurios nukritęs paskutinis rasos lašas, žėri deimanto spindesiu… Ar jauti? Vis aukščiau kyla saulė… Ar gera atsikėlus ryte matyti saulės spindulį kambaryje? Ne sniegą… Ne lietų… Ne niauktą dangų… Širdimi jauti tvyranti pavasario dvelksmą. Atbudo gamta, atbudo tikėjimas. Su tikėjimu atkeliavo Velykos, kaip džiaugsmo ir palaimos širdyje metas… Džiaukimės ir jauskime ramybę ir atgimimą širdyse…

Žymos:, ,

Komentarų nėra.

Rašyti komentarą

Sekite mus facebook’e! :)