Galiu tau padovanoti, elementarų reikalingą daiktą,
Bet jis sulūš ir jį tu išmesi…
Galiu dovanoti pakabuką, turintį savo reiksmę, bet jį pamesi…
Galiu dovanoti bučinį, bet tu jį pamirši…
Dovanočiau atviruką, bet jis dinks namuose…
Žinau, galiu dovanoti tūkstanti banaliu žodžių, ir kartoti, kad tave myliu…
Tiesa ta – neturiu išskirtinės dovanos tau…
Bet jau žinau…
Padovanosiu tau save, savo gyvenimą, ir širdį…
Žinau aš nesulūšiu, tu neišmesi manęs…
Žinau nepamirši, nes visada būsiu šalia…
Padovanosiu tūkstančius bučinių…
Nes būsiu tavo gyvenimas…
Kas naktį ir kas rytą…
Mudu glausimės šalia viens kito…