Naktis! Sidabro į marias pripylė
Lyg pat akiračio Mėnulio takas.
Kaip jūros bangos tavo žodžiai
Ir mano širdis mėnesienoj plakas.

Aš juos renku, aš noriu juos atminti,
Tegul jie mano būtyje gyvena.
Juk tu gali išeit, kitiems juos išdalint,
Gal ir niekados nebusi mano.

Man šie žodžiai liks, aš jais tikėsiu,
Juose keistų iliuzijų ieškosiu.
Jei tu užmirši juos, ar prisimint norėsi
Ateik, aš juos tau pakartosiu.