Su gandrais ir su lapais kartu
Išėjai tu tada išėjai.
Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia
Nežinau, kur ieškoti tavęs.

Ir paklausiau aš tyliai gandrų
Ir paklausiau aš tyliai klevų.
Gal matė gandrai, gal regėjo klevai
Vėlų rudenį, kai tu išėjai.

Ir atsakė man tyliai gandrai,
Sušlamėjo man tyliai klevai.
Juk jinai taip arti, juk ji tavo širdy
Tai kam ieškai tu jos taip toli.

Vai aš eisiu, nueisiu prie upės
Prie upelio šaltinio giliausio.
Ten aš lauksiu tavęs, ten ilgėsiuos tavęs
Vėlų rudenį gal tu ir sugrįši.