Aš einu pasibelst į tavasias duris,
Tu juk lauki manęs,
Tu ilgiesi manęs…
Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys,
Aš einu pasibelst į tavasias duris,
Ir nešu dovanų tau rudens ramunes.
Juk žinai, kad aš tave begalo myliu,
Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių,
Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.