Meldžiuosi už Tave kiekvieną vakarą ir rytą,
Kad išsipildytų Tau tik geri sapnai.
Kad nepatirtum niekad jausmo vienišo, išvyto,
Kad Tavo laimė tęstųsi taip amžinai.

Meldžiuosi už Tave, gerasis mano Dvasios drauge,
Dėkodama už tai, ką davė Dievas Tau,
Už tai, kad nelengvai tarnystei vienumon pasaukęs,
Tau leido tyros meilės iš žmonių sulaukt.

Meldžiuosi už Tave, kad, maldomis nuplovęs taką,
Juo eitum pasiimdamas daug vienišų —
Tokių kaip Tu, kaip aš, kuriuos gyvenimas vis plaka,
Ir vestum iki Dievo arkų amžinų.