Jūsų dvasinė jūra užtvindo platybes
Po gyvenimo skliautais manųjų kalčių —
Vėl jaučiuosi atradusi Dievo galybę
Ir pakilus virš skausmo, aš vėl gyvenu.

Už išgydytą sielą, Dvasiški, dėkoju,
Neminėdama vardo prieš minią žmonių,
Bet suklupus kas kartą prieš Dievo altorių,
Jums gyvenimo laimės ir džiaugsmo meldžiu.

Iš bažnytinių bokštų išverkusi laimę,
Dalinu ją visiems lyg dalelę maldos,
Tarsi Dangišką Duoną nuo Dieviško stalo,
Numalšinusią alkį tikro vargo keliuos.