Kviečiu visus Tave ne rožėm apipint
Ir ne šampano taurę kelti siūlau…
Kviečiu ne žodžiais, o širdim Tave pamilt —
Padovanot gerumo tyrą jūrą.

Saukiu Tave sūrios mūs druskos paragaut
Ir duonos kąsnį padalint per pusę:
Gyvenimiškoj laimėj mūs visų palauk —
Gerumo savo duok po visą šūsnį.

Žinok, draugai čia susirinko artimi
Ir mūsų širdžių turtas yra vienas:
Auksiniai Tavo meilės vartai piešiami —
Gyvenimas Tavasis aukso rėmuos.

Nebūk vienatvėj, glauskis nuolat prie draugų —
Mes be Tavęs daug metų negyvenam.
Ir neieškok žmonių: šaunių, taurių, tikrų —
Mes Tavo kraujas — tekam Tavo venom.

Kviečiu visus Tave mylėt ir atsimint —
Už Tavąją draugystę tostą keliami
Kūryboj — linkim genijum tikru užgimt
Ir stoti į didžiausią meno kelią.