Teatro prabanga kiekvieną dvasioj pakylėja.
Tiktai kulisuose suvirpa jaudulys.
Artistų paveiktas, kažkas nustos saldžiai mylėjęs,
Kažkas daugiau savęs mylėti neišdrįs.

Bet būki artistu ir scenoje kasdien gyvenki!
Kasdien gyvenki, mirki ir pakilki vėl!..
Ne kiekvienam valia palenkti šitaip savo lemtį
Ir dėl kitų kasdien tą šurmulį kentėt.

Teatras — dvasinių kančių ir nerimo šventovė:
Ten nebylus artistas mirtyje prabils,
Ten vis gyventi šaukia tikėti meile nesiliovę,
Ten išdidi širdis gyvenimui pakils.