Gyvai Tu imi į ranką šaltą mikrofoną
Ir skamba lūpose pažįstama daina,
O kiekviena nata prožektoriuos užgroja —
Skambus orkestras aidi scenoje tada.
Triumfuoja salė, griaudi Tau aplodismentai,
Kai scenos laiptais prie žiūrovų Tu eini.
Palietęs žodžiais mus, širdy jauti Tu šventę,
Pavirtęs mums akordais iš senų dainų.
Giedoki, dainininke, scenai savo himną!
Gyvenki dėl žiūrovų meilės laikinos…
Lai rieda skaidrios ašaros ir veidą vilgo,
Kai liks vienintelė gėlė nuo mylimos.
