Pro jūrą mylimų akių matau švelnumą,
Pro delnų prakaitą jaučiu Tave…
Jaučiuosi alkanas lietaus lašų artumo,
Nes Tu esi pavasario daina.
Nors dar tik kovo aštunta, žinau,
Mieloji, Kad greitai vyturiai bus danguje —
Gėlėtom pievom brisim mudu į rytojų…
O ši diena tegu Tau bus
Tikros išpažinties pradžių pradžia,
Nes aš, Vienintele, myliu Tave.
