Aš ateinu sapnų keliu…
Į tavo širdį beldžiuos tyliai
Ir man pačiai truputį nejauku,
Nes dar labai tave myliu.

Sapnuos dažnai prisėdu aš šalia
Ir tyliai tau kuždu… myliu…
Į tylą ištiesiu rankas
Ir savo širdį dalinu perpus…

Ak, pasakyk, kodėl Amūrui
Leidai mano širdį apkerėti?
Ir taip slapčia karštai širdy
Turiu dabar tave mylėti…

Per šitiek laiko supratau –
Kad niekada taip kito nemylėsiu…
Nors daug jau metų pralėkė šalia –
Tavęs išrauti nepajėgsiu…

Aš ateinu senu keliu
Ir atnešu svajonę rankoj…
Tik man pačiai truputį neramu –
Aš pasiilgau tavo bučinių…