Ji: Tas nelaimingas atsitikimas pakeite mūsų abiejų gyvenimus… O viskas buvo taip… Per valentuškę ėjau aš ir ėjai tu… Niekada nepamiršiu to jausmo, kai tave išvydus man kiaurai per širdį perskriejo strėlė…
Jis: Tada buvo eilinė mano darbo diena, kai ėjau namo… staiga nuo neapsakomo grožio aš sustojau… išvydau tave… berods tai buvo Šv. Valentino diena… dar ir dabar pamenu tas gražias akis, kaip jos giliai pervėrė man širdį, lyg kokia strėlė…
Juk būna kartais kai yra situacijų, o jų paaiškint nemoki…