Už sudilusį skatiką parduodu Tau akis…
Jos mirusios ir man nereikalingos…
Klausa mano kainuos brangiau,
Nes tylą ir tavo šnibždamus žodžius girdėti tebenoriu..

Prisiminimai? Jie man brangiausi…
Jų neatsiimsi, nesumainysi, neapgausi…
Deja, bet siela jau pažadėta velniui…
Vienintelis dalykas, kurio aš neparduodu – ŠIRDIS,
Ją atiduodu Tau.

Nepyk, ji nubrozdinta ir turi keletą randų,
Bet ji šilta ir plaka tiktai Tau…
Nesispyriok, pasiimk ją, saugok…