Tyvuliuoja lyg upė mažytis likimas
Į saulėtekių tylą, į aušrą svajų.
Apkabinsiu aš laimę vyriškumo žaidimais —
Dovanosiu tylėjimą savo akių.

Tu esi nuostabi, mano meile svajota,
Ir kuomet aš širdim Tavo kūną jaučiu —
Mano siela kvailioja pajautusi puotą
Vyriškumo žaidimų, klastingų minčių.

Aš nenoriu gyventi daugiau be Tavęs.
Tiktai Tu neatstumki, brangioji, manęs.