Atleisk man mama, kad per greit užaugau,
Kad vis rečiau beužsuku namo,
Ateiki mama į vaikystės lauką
Iš ten ir aš į svajones bridau.

Ir kaspiną įrišk į plaukus,
Kad dovanų nupirkčiau tau.
Ateiki mama, kai išskridę gulbės,
Mums plunksnas atminčiai numes.

Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę,
Vos atpažinę byrančias vyšnias.
Ateiki mama, kai kiti nelaukia,
Nes užaugę mes tavi vaikai.