Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto…
Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume…
Tu ateini iš ilgesio platybių krašto,
Apkloji liūdintį sušildančia skraiste.
Ir norisi, kad jie – nebylūs žodžiai,
Tūnoję mano viduje, pasiekt pasaulyje
Jautriausią širdį; Ir, kad išgirstum –
Aš myliu Tave.