Vilnimis, vilnimis nubanguoja
Švelnios rankos ir lūpos tada,
Kai dukrelei širdis uždainuoja
Gėrio pasakų meilės daina.

Vandenai, vandenėliai, vilnelės
Iš širdies į širdelę tekės,
Jei, globodama mūsų dukrelę,
Stengsies ją link dangaus pakylėt.

Krikšto Motina Angelo veidu —
Dievo rankom pas mus atvesta,
Jei dangus Tau šią misiją leido —
Tu mums lobių didžiausių verta.