Kada nueina vasara pajūriu
Ir bangų veidą liečia praeitis,
Į Jūsų dosnų tėviškumą žiūriu,
Ir plaka mano vaikiška širdis.

Prisiminimais glostau Jūsų širdį
Ir nežinau, kaip aš galėčiau padėkot,
Kokias gėles reikėtų Jums paskirti,
Kad vėl galėtumėm kartu svajot?

Auksiniai vasarų pajūriai supa
Mūs deimantinę praeitį dabar,
Kai nešėte mane lyg mažą “pupą”,
Tačiau ir šiandien tėviškumo reikia man.