Viltie žemelės, dar nemoki nieko nieko,
Dar tau pačiam be galo reikia rūpesčio visų.
Mirksės žvaigždelės, augsi tu iš lėto
Ir mokysies šito pasaulio paslapčių.

Mielas vaikeli, greit suprasi, koks grumstelis kietas,
Bet Krikšto Angelas budės šalia žingsnelių netvirtų.
Gal tau pavyks suprasti, kaip gyvenimas sudėtas,
Ir rasti krantą, kupiną šviesių dienų.