Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku…

Rytais neskambės jau mokyklos skambutis,
Staiga nutruks mums ši gija.
Paklydę mes kaip rudeniniai paukščiai,
Kažin kur laimę rasim savo kelyje…

O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.