Mes išeisim visi, tyliai duris užversim,
Gal ištarsim “sudie” paskutinį, nebegrišim daugiau.
Vėjas plaukus taršys,
Jis užneš tuos takus, kur išmynėm.

Ir skambutis skardus, mus nešauks kas dieną,
Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokė skraidyti.
Gal sugrišim dar čia, į klases tas tuščias,
Bet sugrižę svečiais pasijusim…