Einam kartu per žemės akmenuotą kelią,-
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.

Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja,
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus.
Naują jėgą jie dovanoja,
O dienos verčia štai naujus lapus.

Tegul jos būna saulėtos ir šviesios,
Be debesėlių, be pilkų audrų.
Ir laimę rankų Jums išties,
Eis su Jumis gyvenimo keliu.