… atėjau, nes man reikia Tavo namų šilumos, be kurios,
rodos, ir mano namai atšąla…
… sugrįžau, nes nebežinau, kaip tęsti savo gyvenimą, ir
nors nedrįstu klausti, jaučiu, kad patarimą duosi pats…
… glaudžiuosi prie Tavęs, tarytum netyčia, tačiau žinome
abu, kad ieškau sau gyvenimo tvirtybės, stiprybės ir esmės…
… paimu Tavo atlaužtos duonos ir godžiai valgau iki
paskutinio trupinio pasotindamas savo gyvenimą…
… atsigeriu iš Tavo stiklinės šalto vandens ir numalšinu
sąžinės troškulį…
… klausausi Tavęs ir suprantu, jog dar daugybę metų
būsiu Tavo vaikas, kuriam reikia Tėvo…
… neaprėpiama Tavo, Tėve, tiesa, kaip neaprėpiama
Dievo šviesa.