Atsikąsk, Sūnau, Tėvelio duonos,
Kad stipriausias būtum iš visų.
Atsigerk, Sūnau, Senelio vyno,
Kad kaip jis, išminčium taptum Tu.

Panešėk, Sūnau, Motulės naštą,
Kad žinotum skaudulius Širdies.
Paskaityk drobulių seną raštą,
Kad Senelei teiktumei vilties.

Pasiimk, Sūnau, nuo namų raktą,
Kad sugrįžtum į Tėvų namus —
Pabučiavęs ąžuolinę staktą
Dvasios meile sotintum visus.

Tai, kas užgyventa Tėvužėlio —
Visad rasi į namus parėjęs.