Rytą vakarą žiūrėjau aš į Jūsų akeles.
Jūsų ateitim tikėjau lyg šviesiausia žvaigždele.
Augot, stiepėtės į saulę, buvot man geri vaikai,
Bet išsiveda pasaulis ir jau nebesulaikai…

Skriskit, skriskit, mano paukščiai, ten, kur saulė kyla.
Nebijokit žydro aukščio — lieskit Dievo tylą.
Iš toli mintis atsiuntę, Jūs mane paguoskit,
Nes be Jūsų man gyventi gali nusibosti…
Jūsų laimė, Jūsų džiaugsmas — mano širdį glosto.