Tarsi Nemuno vingiai gyvenimas ilgas…
Ir vis plaukia į didele upę upeliai maži…
Tegu būna lyg upė tos srovės galingos,
Kurios plaukia į sielą Tava širdimi.

Tavo glėbį juntu aš, kai ištiestos rankos.
Tu vis lauki ateinant — ateisiu dažniau.
Juk tik Nemunas ilgas — gyvenimas trumpas.
Pas Tave aš skubėsiu — tik gyvenki ilgiau.