Tyloje nepabuvę — nežinosit,
Kokia jos tikroji vertė.

Naktyje nenubudę — nežinosit,
Kokia nerimo prasmė.

Lietuje nesušlapę — nesuprasit
Sūniškos sunkios dalios.

Pūgoje nesužvarbę — nepajusit
Namų židinio kaitros.

Nepaminkit garbės, neišduokit lemty —,
Pagailėkit šunies žmoniškumo kely.

Ir gyvenimas Jūs lai liepsnos lyg ugnis,
Visų širdys lai bus tarsi Dievo širdis.