Nuo savo stalo rupią duoną atiduosim,
Kad sotūs būtumėte kasdienybėje pilkoj
Ir druskos sauja savo laime paaukosim,
Kad Jūs suprastumėt, jog gimsta ji tiesos kovoj.

Ant mūsų slenksčio lauksite medaus ir vyno,
Beržų sulos čia Jūsų lūpos paragaus.
Po darbo nuoširdaus — ieškokit meilės tyrų —
Senolių žemė dosnumu anūkėlius apgaubs.

Palaiminimų kelyje — Gerumas Senas sėdi —
Ištiesk Jam duonos su druska už gautą gėrį.