Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas,
Tarytum medis, Tėve, žemėje esi.
Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas,
Kad jo darbais gėrėtųsi visi.
Mes linkim, Tėve, ąžuolų žalių tvirtybės,
Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos.
Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės
Taip, kaip gyvena paukščiai ąžuoluos.
Mes apkabinsim, Tėve, Tave vėjų rankom —
Tu išblaškytus vėl visus priglausk…
Ir ąžuolo galias paleiski tik į dangų,
Kur Dievas mus palaimos lietumi nuplaus.