Žinau, kad nuolatos galiu sugrįžti į namus, kur laukia
Tavasis Tėviškasis didingumas. Tačiau, būtent, toks Tavo
būdas visuomet priverčia apsvarstyti savo veiksmus ir pagalvoti:
gera lengvabūdiškai gyventi, bet ką aš Tėvui pasakysiu?..

Niekada Tavęs nemačiau darant tai, ko nelinkėtumei kitiems.
Todėl galiu pripažinti, jog esi didysis mano gyvenimo
ramstis. Esi vienintelis žmogus žemėje, kuris parklupdo mano
jaunystės vėjavaikiškumą. Tavo dvasinė stiprybė išugdė
manyje žmogų. Dėkoju Tau, Tėve.