Raibas sakalėli, skrisk pas Tėvužėlį,
Tu nunešk Jam mano akeles.
Kelki, saulužėle, nuostabiausią gėlę
Glostyti Tėvelio rankeles.

Mielas Tėvužėli, priimk sakalėlį —
Jis prabils Tau mano širdele:
Dangų dovanoju, žydrą tolių mėlį
Ir dukters tyras ašarėles.

Aš seniai paklydus, Tėvo neišvydus —
Gero patarimo trūko man…
Prie langų parimus — tų namų, kur gimus,
Rodau Tėvo sodą jau saviems vaikams.

Mes visi sugrįžom, Tavo pievas bridom —
Ilgesį Tau nešėm klupdami.
Tavo sodo rasos mūsų sielas gydo…
Tėve, mes juk Tavo meilės alkani.