Žmogaus gerumas daug ilgiau už jį gyvena…
Jo nekeičia praėję dienos, mėnesiai, laikai.
Ir pats žmogus į šią vertybę nuolat remias,
Ir tarsi grūdą sėja… Kada nors suras vaikai.

Daug metų vaikštom mes po Jūsų gėrio lauką
Ir mokome gyvenimo tiesų savus vaikus,
Tačiau, kiekvieną kart suklydę, Jūsų laukiam —
Tos paprastos širdies, kurioj gyvena didelis žmogus.