Esi ta vienintelė moteris, kurios man reikia kasdienybėje
ir šventėse, kurios reikia man ir mūsų vaikams.
Myliu Tave, brangi mano Žmonele. Gerbiu ir tausoju
Tave, kad visą gyvenimą nereikėtų gražesnės gėlės namams
už žydinčią Tavąją širdį.
… man reikia tik Tavo rankomis pagamintų pietų, pusryčių
ir vakarienės… Tu vienintelė taip skaniai gamini.
… man reikia tik Tavo rankomis išskalbtų ir išlygintų
marškinių… atrodo, jog visą dieną esu glaudžiamas.
… man reikia tik Tavo rankomis sutvarkytų mūsų namų…
mane užburia grožis ir harmonija.
… man reikia tik Tavo laukimo, kuomet grįžtu išvargęs,
nes tik pas Tave vienintelę skubu.