Kaip ir daugelis vyrų, aš nemoku sudėti Tau sakmių,
negaliu kalbėti eilėmis, nepadainuosiu serenados… Mano
darbai kalbėjo Tau už mane daugybę metų. Gal ne viską
dariau, kaip Tu norėjai, bet stengiausi būti dėl Tavęs vyriškiausias,
stipriausias ir geriausias. Gal nebuvau tas nuolaidusis
tylenis, kuris neturi nuomonės, bet visuomet buvau
įsitikinęs, jog kuriu mūsų mažytį rojų. Gal nebuvau gabiausias
iš visų ir nepastačiau rūmų, bet visuomet stačiau namus
pagal Tavo svajonių modelį. Gal nepadėjau Tau kasdienybėje
tiek, kiek reikėjo, bet atleisk man ir aš globosiu Tave.

Žinau, kad esu Tau mielas ir brangus. Apie tai byloja
mūsų gyvenimas. Todėl dėkoju Tau, branginu Tave ir bučiuoju
Tavo švelnias rankas taip, kaip galėčiau pabučiuoti gyvenimą.