Prabėgo daug laiko nuo tos dienos, kai mudu susituokėme.
Nubėgo, nutekėjo didžiulės gyvenimo upės. Tos
galingos srovės nešė mus kartu vienoje valtyje ir tokio likimo
dėka nugyvenome ilgą gyvenimą gyvenimėlį…

Nenešiojau Tavęs ant rankų, bet atnešiu Tau vandens,
apsilankius ligai. Nebučiavau Tavęs prie visų, bet buvau
ištikimas ilgus metus. Nesupau už Tave vaikų, bet griežtai
auklėjau, kad sulauktume jų laimės.

Sveikinu Tave, mano mylima Žmonele. Keliu taurę už
Tavo gerumą man ir vaikams. Dėkoju Tau ir tikiu, jog sulauksime
dar daug tokių švenčių.

Žinau, kad galėčiau padovanoti daug daugiau materialinių
vertybių, tačiau nesuteikčiau dvasinės pilnatvės mūsų
jausmų harmonijoje. Todėl esu įsitikinęs, kad keli mano žodžiai
šventėje Tau yra didelė laimė. Myliu Tave ir mūsų vaikus.