Vyriškiausia padėka Tau, Uošvi, ne dygliuota rožių puokštė
Ir ne mano keli žodžiai — ne karalius aš, ne ložėj…
Ačiū Tau už pritarimą ir už nebesikišimą.
Ačiū Tau už stiprią ranką ir kad visko mums pakanka.

Jei medžioti kada eisiu, Tavęs draugu nepakeisiu.
Jei žvejosiu dieną, naktį — ten gali ir Tu nukakti,
Nes prie darbo manęs vieno Tu nepalikai nė dienai.
Jei sustojai pailsėti, tai ir man neleidai „sėti“…

Tau, Tėvuk, linkiu sveikatos ir tegu visi pamato,
Kad, kur Uošvis — ten ir žentas! Ir todėl čia kartais „šventa“…