Ką turi gražiausio — to jau nebekeiski
Siekiais ir idėjom, amžinais darbais.
Ką turi kilniausio — niekam neatskleiski —
Mintimis naudosies dar ilgai, ilgai.
Daug dar užgyvensi, daug dar ko norėsi,
Bet atmink, gyventi niekad nesuspėsi.
Tad bučiuoki saulę ankstų rytą kėlęs,
Gerki medžių rasą savo širdimi,
Skrisk su meilės paukščiais, su padaužom vėjais!..
Lai bus priesakai Tau mūsų artimi.