O kaip seniai pavydžiu aš visiems,
Kurie tave kasdien matyti gali.
Draugams, kaimynams, gatvėj sutiktiems,
Net vieškeliui vingiuojančiam pro šalį.

Tavęs pavydžiu vėjui ir laukams,
Ir saulei kylančiai į žydrą dangų,
Prie tavo namo žaidžiantiems vaikams,
Alyvai žydinčiai po tavo langu.

Pavydžiu toms, kurių nepamiršti,
Kurioms kaip man esi tu reikalingas,
Net dienai tai, kurios nebus.
Tada gal būtum su manim laimingas.

Net dienai tai, kur laiko praeity, 
Kada buvai tu su manim laimimgas.
Tiktai širdis mana nepavydėtų, 
Jei kas labiau nei aš tave mylėtų.