Baltazaro puota – atsidavimas linksmybėms, kai aplinkui suirutė ar išorinė grėsmė. Senajame Testamente aprašyta Babilono valdovo sūnaus Baltazaro puota persų apsuptame Babilone, kurios metu buvo išniekintos žydų šventenybės bei pamintas monoteizmas. Mat puotauta iš auksinių indų, kuriuos Baltazaro pirmtakai pagrobė iš Jeruzalės šventyklos. Tą pačią naktį persai užėmę miestą, ir Baltazaras buvęs nužudytas.