Gyvasis lavonas (rus. жувой труп) – a) mirtinas ligonis ar fiziškai išsekęs žmogus; b) dvasiškai degradavęs žmogus, be jausmų, veiklos, pomėgių; c) laikinai atgaivintas numirėlis, zombis. Perfrazuota iš Naujojo Testamento: „Tikra našlė palikusi viena sudėjo viltis į Dievą ir dieną naktį maldauja bei meldžiasi. Bet našlė malonumų ieškotoja dar gyva būdama yra mirusi“. Literatūroje šis posakis pirmiausia pasirodė rusų poeto A. Puškino (1799–1837) poemoje „Poltava“, tačiau jį itin išpopuliarino rusų rašytojo L. Tolstojaus (1828– 1910) to paties pavadinimo pjesė (1900), kurioje pagrindinis veikėjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja savižudybę ir, slapstydamasis nuo žmonos bei draugų, ima gyventi su visuomenės padugnėmis, kol visiškai degraduoja.